paviršėm — paviršė̃m adv. žr. 1 pavirš 1: Paviršė̃m reikėjo art, akėt Btg … Dictionary of the Lithuanian Language
paviršėti — tr. pralenkti, pranokti: Vyras muni paviršėjo, greičiau už muni išmoko rašyti Šts. viršėti; paviršėti; perviršėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paviršiai — 1 pavir̃šiai sm. pl. (2), paviršiaĩ (3b) 1. kokio nors skysčio viršutinis sluoksnis: Tik nupilk pãviršius no barščių, ba apipeliję Prn. Nugriebk pãviršius pirma, o paskum pilk kiaulėm Krs. Čia tik vieni paviršiùkai, pilk iš ano butelio,… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprazgyti — Ad žr. apraizgyti: Skystas vėjas pūsdamas virpina sidabrines vortinkles, kuriomis kaip tinklu aprazgyta visa žemės paviršė Žem. Su virvelėm stipriai apraištysiu, aprazgysiu, ir laikys Gr. razgyti; aprazgyti; įrazgyti; išrazgyti; nurazgyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžaliuoti — 1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš. | refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliuoja Nč. 2. žr. pažaliuoti 3: Variniai… … Dictionary of the Lithuanian Language
badeklis — 2 badẽklis sm. (2) J badiklis, akstinas, dyglys, smulkus išsikišimas: Badekliai yra meisingi išsikėlę durkleliai ant apatiniąja bryliaus pavirše P … Dictionary of the Lithuanian Language
blaivelė — blaivẽlė sf. (2) Šts žr. blaiva 2: Vieną blaivẽlę buvau ištraukęs, bet atgal įmečiau Skd. Blaivelės švysčio[ja] [v]andens paviršė[je] Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
blakomingas — blakomingas, a adj. gulsčias: Blakominga [šaknis] P. blakomingai adv.: [Šaknis] blakomingai ar pablaka slenk po žemės paviršę P … Dictionary of the Lithuanian Language
dureklis — durẽklis sm. (2) 1. iešmo pavidalo duriamasis įrankis: Čia buvo toks durẽklis, noru padirbti pamautą Grg. Paimk kieto medžio pagalį, nusidrožk, ir būs durẽklis Žd. Nukalk man kokį durẽklį Žd. Kur padėjai durẽklį, man reikia uždurti naujas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirstas — ìšvirstas, à (dial.) adj. (3b) Š žr. išvirkščias: 1. Išvirstaĩs marškiniais apsivilko Sr. Ìšvirstas šiuršis J. Moša ìšvirstą skarą dėvi J. Išvirsti (resupinata): apatinioji paviršė į dangų, o viršutinioji ant žemės atkreipta (apie lapus) P.… … Dictionary of the Lithuanian Language
